Ir iškilmingai, ir linksmai Trispalvės prie namų, vėliavėlių jūra miestelio aikštėje kiekvienam, atvykusiam į Žaslius, skelbė, kad žasliečiai, kaip ir visa Lietuva, švenčia savo šalies ypatingą gimtadienį. Gražaus jo būta šiame miestelyje. Atkurtos Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo prie seniūnijos. Čia žasliečiai rinkosi su trispalvėmis vėliavėlėmis rankose. Į miestelį atvyko Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados Geležinis Vilkas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai, kurie kartu su vietos gyventojais dalyvavo visuose tos dienos renginiuose. Prasidėjus minėjimui, šventės dalyvius pasveikino rajono savivaldybės vicemeras Algimantas Janavičius, atkurtos valstybės šimtmečio istoriją priminė, jos vingiais ,,vedžiojo” žaslietis, istorijos mokytojas Rimvydas Dekas. Atidžiai žmonės klausėsi mokytojo įdomaus, gyvo pasakojimo. Prie lentos žuvusiems partizanams atminti buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. Nuo seniūnijos žmonių kolona, karių ir tautiniais drabužiais pasipuošusių mergaičių vedama, pajudėjo link Šimtmečio ąžuoliuko. Prie šio Žaslių simbolio iškilmingai iškeltos Lietuvos valstybės ir Lietuvos valstybės istorinė vėliavos, sugiedota ,,Tautiška giesmė“. O tuomet visi skubėjo į bažnyčią, kur vyko Šventosios Mišios. Pasibaigus mišioms, žmonės vėl darnia eisena žygiavo į miestelio kapines, kur vyko Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorių pagerbimas. Kapinėse Rimvydas Dekas toliau tęsė pasakojimą apie valstybės šimtmečio istoriją, čia palaidotus savanorius. Ant žuvusiųjų kapų padėtos gėlių puokštės, uždegtos žvakelės, tylos minute pagerbtas savanorių atminimas, o kariai iššovė tris salves. Mergaitės ir kariai nuo kapinių vyko į Kliuko pušynėlį, ten irgi buvo pagerbti pokaryje nužudyti ir toje vietoje užkasti partizanai, o taip pat aplankė Cineikių kapinėse žuvusio savanorio S. Kmelnicko kapą. Lygiai pusę pirmos suskambo bažnyčios varpai. Varpų sąšauka visoje mūsų šalyje dar kartą priminė apie mūsų vienybę. Iš kapinių į kultūros centrą žasliečiai ir svečiai grįžo gerokai sušalę, gal jau ir išalkę, todėl visų laukė garuojanti arbata, kava, UAB ,,Gudobelė“ ir Gintaro Kanaševičiaus IĮ ,,Desė“ rėmėjų dovanotos vaišės. Kiekvienam šventės dalyviui buvo įteikta tradicinių amatų centre Žaslių pagrindinės mokyklos mokinių rankomis pagaminta keramikinė širdelė. Salėje susirinkusią publiką pasveikino kultūros centro direktorė Raselė Ščerbavičienė ,rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaicekauskas, vietos bendruomenės veiklos centro pirmininkas Liutauras Palaitis. Seniūnas Mindaugas Nasevičius perskaitė Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo tekstą. Akto, esančio šiuo metu Signatarų namuose, kopiją parsivežė Kaišiadorių muziejus. Muziejaus darbuotojai kultūros centrui mielai paskolino šią kopiją šventės dieną. Gražią dovaną žasliečiams įteikė tautinio paveldo puoselėtoja, šakočių kepėja Onutė Raudeliūnienė, iškepusi tris šakočius pagal šimto metų senumo receptą. Žiūrovams buvo pasiūlyta pažiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos sukurto filmo ,,Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ pasirinktą dalį - ,,Gabrielė Petkevičaitė – Bitė“. Trumpos pertraukėlės metu visi šventės dalyviai vaišinosi tradicinės amatininkės Dalios Ramonienės iškeptu kugeliu. Vėliau Kaišiadorių kultūros centro choras ,,Do – diez”, vadovaujamas Laimos Mažuolytės, tarsi užbūrė salę. Nuostabūs choristų balsai, puikus repertuaras – taip viskas derėjo, taip kerinčiai prikaustė klausytojų dėmesį, jog atrodė, kad žmonės klauso net nekvėpuodami. Ir tik pasibaigus dainai, nuvilnijusi plojimų banga primindavo, kad čia esama daug žmonių. Pakylėti žasliečiai išlydėjo iš scenos kolektyvą. O greit choristų vietą užėmė šauni ,,Gerų vakarų“ kompanija, kuriai vadovauja Vilmantas Kratavičius. Och ir davė garo šie linksmuoliai! Surengta tokia vakaronė, kurios žasliečiai dar ilgai nepamirš. Dainuota, šokta, juoktasi, linksmintasi, bendrauta – taip gera visiems buvo kartu.
