Iš Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatro aljanso festivalio ,,Baltijos skrydis 2018” sugrįžus
Rugpjūčio pirmosiomis dienomis Anykščiuose vietiniai gyventojai ir svečiai gatvėje galėjo išgirsti kalbančius žmones įvairiomis kalbomis. Kitaip ir būti negalėjo, nes šiame gražiame mieste vyko Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatro aljanso festivalis. Todėl ir suvažiavo mėgėjų teatro mylėtojai ir puoselėtojai ne tik iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, bet ir iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Farerų salų, Islandijos bei Jungtinės Karalystės. Šiemet NEATA (Šiaurės Europos Mėgėjų Teatro Aljansas) švenčia 20 metų sukaktį. Įkurtas šis aljansas 1998 m. rugpjūčio 9 d. Harstade, Norvegijoje. Buvo nutarta kas dveji metai rengti NEATA festivalį vis kitoje aljanso šalyje. Pirmasis NEATA festivalis vyko 2000 m. Lietuvoje, Trakuose. Jame dalyvavo 15 teatrų iš 12 šalių. Ir štai po 18 metų, apkeliavęs Baltijos bei Skandinavijos šalis, vėl sugrįžo į Lietuvą, tik šį kartą į Anykščius. Labai smagu, kad šiame festivalyje galėjau būti stebėtoja, pajusti bendrystės džiaugsmą. Nors kalbėjome skirtingomis kalbomis, bet mus visus vienijo pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus Sauliaus Liausos TEATRO kalba. Per keturias dienas pamatėme 12 spektaklių. Juos parodė aktoriai iš 10-ies šalių. Lietuvą atstovavo teatras ,,Arlekinas“ iš Vilniaus ir Anykščių kultūros centro mėgėjų teatras. ,,Arlekinas“, dalyvavęs įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, aplankęs daug šalių, šįkart parodė autorinį spektaklį pagal V. Šekspyrą ,,Hamletas“ . Be žodžių, tik plastikos ir kūno kalbos pagalba nukėlė visus į senovę ir pasakojo apie brolžudystę, sūnaus kerštą už tėvo nužudymą. Negalėjai nesigėrėti spalvingais kostiumais, įspūdinga aktorių vaidyba, įdomiais režisūriniais sprendimais. Anykštėnai parodė istorinę Just. Marcinkevičiaus dramą ,,Mindaugas“. Įspūdingiausia buvo tai, kad spektaklis vyko prie Vorutos piliakalnio, medinės pilies kieme. Nors latvių kritikas ir turėjo kai kurių priekaištų režisieriui, bet vaidyba, ypač vyrų, buvo tikrai stipri, įtikinanti. Labai įdomu buvo stebėti estų bei švedų pasirinktą vienodą spektaklį J. Žene ,,Kambarinės“, nukeliantį į 1920 m. Paryžių, į Madame butą. Tai pavojingas žaidimas, kuriame pasikeisdamos tarpusavyje dvi kambarinės vaidina pasipūtusią Madame. Jausmų ir įvykių karuselė sukasi pašėlusiu tempu, kol galiausiai pasiekia nelaimę. Švedės suvaidino klasikinį variantą. Estės privertė į tą patį spektaklį pažvelgti šiuolaikiškai – nuo jaunų aktorių vaidybos iki stenografijos, kostiumų. Estai pasirodymui pasirinko ne kultūros centrą, o menų inkubatorių. Labai daug klausimų iškilo po Hokksund miesto teatro (Norvegija, parodyto spektaklio ,,Ivona – Burgundijos princesė“. Kodėl visi spektaklio herojai susikaustę grandinėmis? Kodėl Ivona – ne realus žmogus, o lėlė, sėdinti invalido vežimėlyje? O ir sosto įpėdinis princas Pilypas visai ne ,,princiškas“. Režisierius Damir Dado Pudar, pristatydamas savo darbą, kalbėjo apie žmogaus pažeidžiamumą, pažadų netęsėjimą, savęs neatskleidimą. Visa tai žiūrovas galėjo išvysti spektaklyje. Ivona – nepaklusni, nepadori, tyli, tarsi besvorė moteris. Nors princas ją veda, tačiau greitai ši moteris tampa nepageidaujama karaliaus rūmuose. Ivona nunuodijama maistu. Režisieriaus manymu, lėlė labiau tiko išreikšti neapykantą, tragizmą. Daug gražių žodžių susilaukė Farero salų aktoriai, suvaidinę savo režisierės spektaklį ,,orBIT“ . Kūrinys lengvas, pritaikytas tarptautinei publikai. Net ir nesuprasdamas dialogų, iš kūno kalbos puikiai gali suvokti aktorių emocijas. Tai absurdo pjesė su tragikomedijos elementais, kai žmones dėl asmeninių ambicijų nesugeba kartu kurti. Pasirodo, muzikos neužtenka, kad grupė grotų kartu, nes asmeniniai interesai tokie ryžkūs, jog neleidžia pasiekti kūrybinių tikslų. Puiki choreografija, dainos suteikia spektakliui žaismingumo, emocionalumo. Su nekantrumu laukėme, kada pasirodys Jungtinės Karalystės teatras. Londoniečiai atvežė į Anykščius A. Čechovo ,,Mešką“. Be galo buvo smalsu išvysti, kaip britai ,,perduos“ Čechovo dvasią. Salė nuščiuvusi ir susižavėjusi sekė kiekvieną Elenos Ivanovos Popovos judesį ir veido išraišką. Klegėjo, kai į sceną įžengdavo Elenos tarnas Luka. Neliko abejingų ir įžūliam Grigaliaus Stepanovičiaus Smirnovo vaidmens atlikėjui. Kaip vėliau sakė estų režisierius Ain Saviauk: ,,Tai buvo britiškas patiekalas rusiškame padaže“.Mano manymu labai skanus. Visai kitaip jautėmės stebėdami jauno dano aktoriaus Kaspero atliekamą monologą ,,Toksiškas žmogus“, kuris pasakoja apie išprievartautą jaunuolį. Šiuolaikinių technologijų panaudojimas spektaklyje, aktoriaus perteikiamos emocijos ne vieną žiūrovą privertė išgyventi gilius jausmus. Labai laukėme ir broliukų latvių pasirodymo. Jurmalos kultūros centro Kaugario kultūros namų jaunimo teatras ,,Eksperimentas“ parodė ,,Egzaminų sesija. Latvijos folklorinės dainos. Vestuvės“. Jame rodoma, kaip šokių kolektyvas susirenka į repeticiją, bet ji atšaukiama. Tuomet studentai nutaria pažaisti teatrą, vaidinti mokinius, kurie rengiasi latvių folkloro egzaminui. Jaunieji aktoriai vaidino anglų kalba, tik latvių dainas besirengdami egzaminui skaitė latviškai. Pagal latvių folklorą surengia savo kolektyvo porai vestuves ir tuo pačiu išlaiko egzaminą. Daugelio žiūrovų nuomone geriau būtų, jei visas vaidinimas būtų vykęs gimtąją kalba. Daug diskusijų, panašiai kaip ir norvegų spektaklis, sulaukė suomių teatras, parodęs juodojo humoro komediją ,,Maisto gaminimas su Elviu“. Tai juokingas, tragiškai komiškas pasakojimas apie šeimos gyvenimą, apie nepatenkintus poreikius ir neįgyvendintas svajones. Kaip rodyti scenoje žmogaus nuopolius – girtuoklystę, paleistuvystę? Į tuos klausimus bandė atsakyti spektaklius stebėję ekspertai. Ir paskutinis parodytas islandų spektaklis ,,Juodoji dėžė“ – šiuolaikiškas, kaip patys islandai pristato: ,,įkvėptas Pandoros skrynios bei draudžiamo gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisių mitais“ Nuolat keliami klausimai : ,,Kas atsitiks? Jei atidarysim dėžutę, jei paragausime obuolio...“ Labai įdomi scenografija, nepaprastai daug naudojama šiuolaikinių technologijų, muzikos, įspūdinga choreografija. Ir viskas tarpusavy taip dera. Beje, kiekvienam spektakliui pasibaigus, aktorius, spektaklio režisierius sveikino, dovanas teikė Lietuvos mėgėjų teatrų kolektyvai. Islandus pasveikino Kaišiadorių kultūros centro mėgėjų teatro atstovai, vadovaujami Jono Andriulevičiaus.
Neapsiribota festivalyje vien spektaklių stebėjimu ir jų analize. Vyko kūrybinės laboratorijos, ekskursijos į Arklio muziejų, kur kepėme ruginę duoną, liejome žvakes, žaidėme senovinius žaidimus, Lajų taką. Nepaprastai gražūs ir įdomūs festivalio klubai, kurių metu vykdavo šalių prisistatymai. Tiek daug patirtų įspūdžių, naujų pažinčių, kūrybinių minčių ateičiai.
Valė Kurgonienė, vaikų dramos kolektyvo vadovė