Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė
Norime išsaugoti gyvąją istoriją
Kai prie Žaslių kultūros centro sustojo dviaukštis autobusas, daugelis žasliečių nustebę žiūrėjo, kokie svečiai atvyko į miestelį. Pamatę iš autobuso nešamus muzikos instrumentus, drabužius, turbūt daugelis suprato, kad vyks koncertas. Taip, jau afišos iš anksto miestelyje skelbė, kad vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas. Į minėjimą atvyko Kauno aklųjų ir silpnaregių centro kolektyvai. Kadangi svečiai atvažiavo gerokai anksčiau, centro direktorius paprašė surengti pažintinę ekskursiją po miestelį, jo apylinkes. Mes mielai išpildėme atvykusiųjų norus – supažindinome su Žasliais, nuvykome į kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškę Guronis, į Rožinio slėpinių taką ir parką, apsilankėme Žaslių stoties traukinio tragedijos, įvykusios prieš 42 metus, įamžinimo vietoje. Kaip buvo planuota, 17 valandą atvykome į Žaslių geležinkelio stotį. Čia mūsų laukė traukinių stoties viršininkė Jūratė Raudeliūnienė. Jai vadovaujant, buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakelės tiems, kurie per prievartą įsodinti į gyvulinius vagonus ir išvežti į Sibiro platybes. Daugelis jų taip ir nesugrįžo atgal į Tėvynę. Vyko trumpas minėjimas. Svečiai iš Kauno pagiedojo keletą giesmių, tremtinių dainų.
Pagrindinis Gedulo ir vilties dienos minėjimas, sutelkęs visus gyvosios istorijos išsaugojimui, vyko Žaslių kultūros centre. Minėjimo metu kalbėjo seniūnas Mindaugas Nasevičius, kurio tėtis irgi patyrė tremtinio dalią. Pasisakė buvusi tremtinė Renė Brazulevičienė, į renginį atėjusi su savo vyru, taip pat buvusiu tremtiniu. Kai išgirsti, ką žmonės patyrė ten, svetimoje žemėje, negali išlikti ramus, nesijaudinti. Su didžiausiu jauduliu ir išklausėme buvusios tremtinės pasakojimą. Kauno aklųjų ir silpnaregių centro direktorius Stasys Babonas, kalbėjęs renginyje, prisipažino, kad jį labai sujaudino minėjimas Žaslių geležinkelio stotyje. Direktorius linkėjo visiems vilties, jog gyvensime taikiame pasaulyje ir pakvietė pasiklausyti koncerto, kurį dovanojo žasliečiams jo vadovaujamo centro kolektyvai. Kiek gražių dainų išdainavo vyrų ansamblis, vadovaujamas Vytauto Brušnio, moterų vokalinis ansamblis ,,Credo“, kuriam vadovauja Ona Matusevičiūtė. Šią moterį žasliečiai prisimena iš projekto ,,Chorų karai“, kuriame ji atstovavo akluosius. Klausėmės folkloro ansamblio ,,Kanapija“ kūrinių, mėgėjų teatro ,,Aira“ skaitovių atliekamų kompozicijų. O kai scenoje užgrojo ir uždainavo liaudiškos muzikos kapela ,,Bičiuliai“, salė plojo ir dainavo kartu su puikiais atlikėjais. Koncerto vedančioji Zita Klibavičienė pristatė centre veikiančius kolektyvus, papasakojo apie jų veiklą. Tiesa, kartu su dainininkais atvyko ir amatininkai, todėl galėjome gėrėtis vytelių pynėjo Virgilijaus Šlipaičio ir jo žmonos nupintais krepšiais, keramikos darbais. Su tautodailininku V. Šlipaičiu ir jo žmona žasliečiai jau pažįstami. Ne vienerius metus ši pora atvyksta ir dalyvauja tradicinių amatų ir folkloro šventėje, kuri vyksta rugsėjo mėnesį miestelio aikštėje. Tai ir šį kartą draugystės tiltas, nutiestas tarp Kauno ir Žaslių – Virgilijaus iniciatyva.
,,Mes netariam jums sudie, mes tariame - iki pasimatymo“ – šitaip atsisveikino giedria šypsena kauniškiai. Lauksime sugrįžtančių.
