Saulėtas, bet pakankamai žvarbokas Kovo 11-osios rytas. Bet plazdančios prie namų vėliavos nuteikia šventiškai, net atrodo, kad vėjas ne toks ir rūstus, kandantis, kaip atrodė lig tol. Širdyje neramu – pirmą kartą organizuojame tokią akciją. Ar atsilieps žmonės į mūsų kvietimą, ar susirinks? O susirinkę, ar laikysis visų karantino saugumo reikalavimų?
9 valandą uždegamos žvakelės prie buvusios NKVD-MGB būstinės (dabar šiame pastate pirminės sveikatos priežiūros centras) memorialinės atminimo lentos ir prie trijų kryžių, esančių Kliuko pušynėlyje, pagerbiant Žaslių apylinkėse žuvusiuosius ar nukankintus Didžiosios Kovos apygardos partizanus. Dar žmonių nėra – žvakeles uždega tik organizatoriai. Vienur Žaslių kultūros centro , kitur – Žaslių seniūnijos darbuotojos.
Artėjant 10 valandai prie mokyklos stadiono esančiame šalutiniame keliuke, vedančiame į miestelio kapines, pradeda rinktis mašinų ekipažai. Labai smagu, kad į akciją susirinko ne tik Žaslių seniūnijos gyventojai, bet ir rajono savivaldybės atstovai: vicemeras D. Vilimas, Administracijos direktorius M. Nasevičius su šeima, direktoriaus pavaduotojas V. Maziliauskas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas L. Lazauskas, rajono vyr. ekologas R. Malinauskas su žmona. Numatytu laiku mašinų kolona, vedama Žaslių seniūnės Gintarės Stankevičienės ir jos šeimos narių, pajudame numatytu maršrutu. Artėdami link miestelio centro, pamatome, kad miestelio aikštėje jau darbuojasi rajono metraštį kuriantys nepailstamieji operatoriai kipsai Giedrė Streikauskaitė ir Andrejus Tomenko. Jų dėka akcijos ,,Kas gali nemylėt Tėvynės“ akimirkos užfiksuotos nuotraukų albume ir vaizdo klipe. Nuoširdžiai esame jiems dėkingi. Nuosavų mašinų kolona važiuoja pagrindinėmis miestelio Vytauto ir Vilniaus gatvėmis iki Kliuko pušynėlio. Čia trumpam stabteliame ir garsiniu signalu pagerbiame pokaryje nužudytas ir šioje vietoje užkastas aukas. Už pušynėlio sukame į dešinę ir laukų vieškeliais keliaujame iki pagrindinio kelio Žasliai – Paparčiai. Neišpasakytai gražus vaizdas – septyniolika mašinų, papuoštų tautinėmis vėliavomis, kurios plazda vėjyje, suka didžiulį ratą Žaslių seniūnijos keliais. Pagrindiniu keliu grįžtame iki miestelio aikštės, kurioje ir baigiame akciją.
Vėliau žmonės sakys, kad jų širdyse buvo nepaprastas ir sunkiai žodžiais nusakomas jausmas, pasididžiavimas, jog dalyvavo šiame ypatingu laiku organizuotame renginyje. O mes, organiztoriai, labai tikimės, jog kitais metais, dar didesne kolona ir platesniu maršrutu išreikšime meilę savo kraštui, o miestelio aikštėje galėsime jau laisvai bendrauti, surengti gražų koncertą.
