Šventė po giedru Žaslių dangumi

Šventė po giedru Žaslių dangumi

Tokio giedro dangaus kaip šiemet kovą seniai bematėme. Ir  Kovo 11-oji giedra kaip niekad. O Žasliams šiemet metai ypatingi – miestelis švenčia jubiliejų – 565 metų sukaktį. Todėl žasliečiams – dviguba šventė. Šią ypatingą dieną pradėjome ne tik prie namų iškeldami vėliavas, bet rytą skubėdami į Žaslių bažnyčią, į Šv. Mišias. Po mišių – į Kliuko pušynėlį, kuriame prie Atminimų kryžių  pokaryje žuvusioms aukoms uždegtos žvakelės. Tuomet daugelis rinkosi prie seniūnijos, kur buvo atidengtas stendas, skirtas  iš Žaslių kilusiam teisininkui Baliui Mastauskui (Frank B. Mast) atminti. Į stendo atidarymo ceremoniją atvyko šio stendo sumanytojas, kraštotyrininkas, visuomenininkas Pranciškus Zinkevičius iš Vilniaus. Kartu su Žaslių seniūne Gintare Stankevičiene atrišo stendo juostą, papasakojo, kaip kilo idėja statyti šį stendą Žasliuose. Pati didžiausioji ir svarbiausioji šventės dalis vyko kultūros centre. Susirinkusius šventės dalyvius eilėmis pasveikino kultūros centro dramos kolektyvo ,,Liminas“ skaitovės Aušra Aleksiūnienė ir Gintarė Vaitkevičiūtė. Nuskambėjo ,,Tautiška giesmė“, tylos minute buvo pagerbti žuvusieji vykstančiame kare Ukrainoje, išklausytas Ukrainos himnas. Sveikinimo žodžius tarė Kaišiadorių savivaldybės tarybos narys Algimantas Radvila ir Žaslių seniūnė Gintarė Stankevičienė. Žaslių miestelio jubiliejui paminėti  surengta konferencija .,,Žasliams 565“.

 Pirmasis pranešėjas Kaišiadorių muziejaus muziejininkas, istorikas Vytautas Budvytis savo pranešime ,,Balys Mastauskas (Frank B. Mast, 1889-1961):žmogus, visuomenininkas, valstybininkas“, remdamasis internetinės Kaišiadorių enciklopedijos, P. Zinkevičiaus, prof. dr. J. Skiriaus ir iš kitų šaltinių surinkta medžiaga, pristatė šios iškilios asmenybės kilmę, palietė kai kuriuos  biografijos faktus (išvykimą iš gimtųjų Žaslių į JAV, žuvus tėvui - nuo 9-erių metų darbą anglių kasykloje, mokymąsi Forest City vidurinėje mokykloje Pensilvanijoje, 1915 m. baigtą Detroito teisės kolegiją,  tarnybą JAV karo aviacijoje ir kt.). Akcentavo B. Mastausko aktyvų įsitraukimą į Lietuvos valstybės atkūrimo darbą 1918–1922 m.: gautą audienciją pas tuometinį JAV prezidentą V. Vilsoną, dalyvavimą 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, lankymąsi Lietuvoje su Amerikos Raudonojo Kryžiaus misija bei surinktus 1 mln. JAV lietuvių parašų už Lietuvos nepriklausomybę 1921 m. ir kt. Savo pranešime istorikas dėmesį skyrė ir kitiems stendo nuotraukoje esantiems žymiems veikėjams – pirmajam šalies prezidentui A. Smetonai, geografui K. Pakštui, kun. J. Dabužiui, bankininkystės kūrėjui, I-ajam Lietuvos finansų ministrui M. Yčui. O pranešimo skaidrėje, rodydamas 1931 m. nuotrauką, kurioje prof. M. Biržiška, B. Mastauskas, kiti JAV lietuviai bei JAV ukrainiečiai, priminė, kad istorinio Ukrainos valstybingumo tradicija yra labai gili, siekianti IX - X amžius.Taip pat V. Budvytis citavo buvusio Lietuvos garbės konsulo Los Andžele (JAV) Juliaus J. Bielskio atsiminimus, kuriuose užfiksuoti ne tik svarbiausi B. Mastausko visuomeninės-politinės veiklos pasiekimai, bet ir atskleidžiamas jo charakteris, asmeniniai bruožai, talentas užmegzti ryšius su reikalingais žmonėmis, pažymima, kad B. Mastauskas buvo sąžiningas, darbštus, pareigingas, veržlus ir patriotiškas.   Daugeliui klausytojų buvo netikėta išgirsti, jog B. Mastauskas turėjo ir poeto dovaną – po jo mirties JAV buvo išleistas poezijos rinkinys anglų kalba. Šis V. Budvyčio pranešimas – tarsi priminimas, jog nevalia pamiršti mums svarbių asmenybių vardų ir veidų.

 Pranešėjas, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas virtualiai kvietė pasivaikščioti po šiandieninius Žaslius ir teigė, jog turistai aktyviai domisi  miesteliu, nes Žasliuose jie gali susipažinti su įdomia miestelio istorija, pamatyti senuosius namus, tradicinių amatų centre paragauti žaslietiško kugelio, krosnyje keptų cepelinų, švilpikų, šakočio, pamatyti istorinę Tado Blindos aikštę, Šv. Jurgio bažnyčią, sukeliančią daug teigiamų įspūdžių, ir jos šventorių, susipažinti su žydų palikimu. Netikėtumas atvykusiems – galima išsinuomoti namelius poilsiui, pasivaikščioti naujai atvertu Statkūniškių taku. Tad, gido manymu, Žasliai sulauks vis daugiau turistų dėmesio.

Pranešėjus vyrus keitė Kaišiadorių muziejaus vyr. fondų saugotoja, knygos ,,Kaišiadorietiška virtuvė“ autorė Nijolė Adukonienė, pristatydama šventinius valgius Žaslių apylinkėse. Kadangi artėja Šv. Velykos, tai pranešėja daugiau dėmesio skyrė būtent šiai šventei skirtiems valgiams - kiaušiniams, mėsiškiems patiekalams,  kepiniams bei gėrimams. Įdomu buvo sužinoti tuometes prekių kainas. Ir dar viena įdomybė – kursai, organizuoti šeimininkėms, kuriuose aktyviai dalyvaudavo ir žaslietės.

Pasibaigus konferencijai, dainomis  šventės dalyvių širdis sušildė  tradicinių amatų centro veiklų koordinatorė Vaiva Taparauskaitė ir jos mama Sonata. Trumpą koncertą  dovanojo kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ,,Žasla“, vadovė D. Mockuvienė.

Šiemetinė šventė – kitokia. Joje dalyvavo ir dėl  karo iš tėvynės pasitraukusi ukrainiečių šeima, kuriai laikiną pastogę Žasliuose suteikė verslininkas A. Radvila.  Vyravo rami nuotaika, stiprinantis tikėjimo jausmas, buvimo kartu pilnatvė.  Atsisveikindami  linkėjome vieni kitiems taikos.

Valė Kurgonienė, Žaslių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė

 



Komentarai: